- kerkutys
- kerkutỹs sm. (3b) BŽ467 išsišakojimas iš vieno kamieno į dvi ar daugiau šakas, dvišakuma: Lokys atsidūrė medyje ir atsisėdo šakų kerkutyje rš. Kerkutỹs ant viršūnės pušies, ir ten soklys J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keruoti — keruoti, uoja, ãvo intr., tr. K; Kos48, LVI376 augti kerais; šakotis; plėstis; žr. keroti: Aviža geroj žemėj ir nuspėjus laiką keruoja tris strėlas, o daugiausia keturias MitI227. | refl.: Pušis keruojas, kur kerkutys J. Keruoti debesys, sėkiam… … Dictionary of the Lithuanian Language